Ką daryti, kad vejos robotas būtų draugas, o ne priešas?

Vejos robotai dažniausiai veją veikia teigiamai, tačiau netinkamai naudojami gali sukelti tam tikrą žalą. Pagrindinės problemos yra susijusios su atšipusiais peiliais, šlapia dirva, nelygiu reljefu, pjovimu kaitinant saulei ir per dideliu mulčo sluoksniu.

Atšipę peiliai
Tai dažniausia problema. Atšipę ašmenys ne pjauna, o plėšo žolės galiukus. Dėl to žolės viršūnėlės paruduoja, veja praranda estetinę išvaizdą ir tampa jautresnė ligoms. Jeigu matote, kad pjūvis yra netvarkingas, būtinai laikas pakeisti peilius. Atšipę peiliai gali labai greitai sužaloti veją ir reikės laiko vėl ją atgaivinti.

Pjovimas šlapiomis sąlygomis
Pjaunant po lietaus arba ant šlapios dirvos, roboto ratai gali pradėti slysti ir išdraskyti velėną arba palikti provėžas. Taip pat šlapia žolė linkusi kauptis po roboto korpusu, o tai gali skatinti pelėsio atsiradimą, jei robotas nėra reguliariai valomas. Stenkitės visiškai nepjauti šlapiomis sąlygomis, bent jau kiek tai leidžia roboto nustatymai.

Šerkšnas ir šaltis
Jei robotas dirba ant šerkšnu padengtos žolės, sušalę žolės stiebai tampa trapūs ir lengvai lūžta, todėl pavasarį veja gali atrodyti pažeista ir nualinta.

Nelygus reljefas ir kliūtys
Duobėtose vietose robotas gali įstrigti, o besisukantys ratai vienoje vietoje gali iškasti duobes. Be to, jei veja nėra nuvalyta nuo šakų, kankorėžių ar nukritusių vaisių, robotas gali juos užkabinti, taip sugadindamas savo peilius arba pažeisdamas aplink esančią žolę. Jeigu veja yra nelygi, rekomenduojama jai atlikti lyginimą (padengimą smėliu ir durpėmis). Tai ne tik pašalins roboto strigimo bėdą, tačiau ir pagerins vejos būklę ir išvaizdą.

Per žemas pjovimas ir kaitra
Nustačius per mažą pjovimo aukštį (ypač sausuoju periodu), veja gali išdegti nuo saulės ir atsirasti geltonų lopinių. Jeigu norite pjauti veją labai žemai, tai turite suprasti, kad tai reikalaus daug daugiau priežiūros. Stenkitės pasirinkti tokius roboto nustatymus, jog veja būtų pjaunama ne vidurdienį (11-17 h). Kiekvienas žolės pjovimas yra „žaizda“. Per karštį per šviežiai nupjautą vietą augalas akimirksniu praranda daug drėgmės. Jei robotas pjauna vidurdienį, žolė gali pradėti geltonuoti ir džiūti greičiau nei pjaunant ryte ar vakare. Žema veja reikalauja papildomo laistymo, tręšimo ir labai svarbu yra gilios šaknys. Tam puikiai padeda Core aeravimas ir padengimas smėliu, kuris apsaugo dirvą nuo vandens išgaravimo. Aukštesnė žolė meta šešėlį pati sau, taip išsaugodama vėsą ir drėgmę. Stenkitės surasti tinkamiausią aukštį jūsų vejai.

Mulčiavimas
Mulčiavimas, kurį atlieka vejos robotas, yra viena iš didžiausių jo naudų vejos sveikatai. Skirtingai nei tradicinės vejapjovės, kurios nupjautą žolę surenka į krepšį arba palieka dideliais, negražiais „šienavimo“ ruožais, robotas vejapjovė pjauna žolę beveik kasdien ir palieka labai smulkius žolės trupinius ant vejos paviršiaus.

Natūrali trąša: Smulkūs žolės likučiai greitai suskaidomi mikroorganizmų ir grąžina į dirvą vertingas maistines medžiagas – azotą, kalį ir fosforą. Tai reiškia, kad ilgainiui jums reikės mažiau pirktinių trąšų.
Piktžolių slopinimas: Nuolatinis mulčiavimas padeda stabdyti piktžolių dygimą, nes smulkūs likučiai užstoja saulės šviesą piktžolių sėkloms.
Geresnė vejos struktūra: Organinė medžiaga gerina dirvožemio struktūrą ir skatina naudingų sliekų bei kitų mikroorganizmų veiklą.

Mulčiavimo žala pasireiškia tik tada, kai mulčiavimo procesas yra netinkamas:
Per ilgi ir drėgni likučiai: Jei robotas paleidžiamas pjauti per ilgą ir šlapią žolę, susidaro didelės žolės sankaupos (ne smulkūs trupiniai). Šios sankaupos neįsisavinamos ir gali uždusti žolę po jomis, sukelti pelėsį ar grybelį.
Per didelis veltinio sluoksnis: Jei mulčio sluoksnis tampa per storas ir nespėja skaidytis, laikui bėgant gali susidaryti nepageidaujamas veltinio sluoksnis, kuris trukdo vandeniui ir orui patekti į šaknis. Todėl būtina kiekvieną sezoną atlikti vejos skarifikavimą.

Apibendrinus galima teigti, kad vejos robotai yra naudinga ir efektyvi priemonė prižiūrėti vejai, tačiau reikia nepamiršti padaryti namų darbų, kad išvengti galimo šalutinio poveikio.